Keliaudamas per Lietuvą akių negali atitraukti nuo besikeičiančio kraštovaizdžio: vienam širdį glosto iki horizonto besidriekiančios Suvalkijos lygumos, kitam – sraunių Žemaitijos upių skardžiai. Tačiau retas turistas lieka abejingas Dzūkijos žavesiui. Jos didingi ežerai ir bevardžiai ežerėliai, ant kalvų sutūpę pušynai, gūdžios girios sužavi, o vėliau traukia dar ir dar kartà juos aplankyti. šiame nuostabaus grožio Lietuvos krašte, pačiame pietiniame jo kampe įsikūrusi Lazdijų rajono savivaldybė, kurios teritorija ribojasi su dviem užsienio valstybėmis – Baltarusija ir Lenkija.
Lazdijų rajono savivaldybė yra Pietų Lietuvos, vadinamos Dzūkija, dalis. Buvęs nuošalus rajonas tapo svarbus ir žinomas Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, kai ties Akmenių kaimu buvo atidarytas valstybinės sienos praleidimo punktas, kuris tapo pirmaisiais Lietuvos vartais į Europą. Lazdijų rajonas užima 130938,7 hektarų teritoriją. Tik 46768,04 ha jos yra dirbama žemė. 42976,15 hektaruose ošia miškai. Rajone – daugiau nei pusantro šimto ežerų, kurie tyvuliuoja 10738,51 hektaro plote. Didžiausi jų – Dusia (2337 ha), Metelys (1299 ha), Seirijis (503 ha). Rajono pakraščiu teka didžiausia Lietuvos upė – Nemunas, pietiniu rajono pakraščiu – Baltoji Ančia ir Seira. Rajonas turtingas nuostabiais kraštovaizdžiais. Dalį teritorijos užima Veisiejų bei Metelių regioniniai parkai, pastaruoju metu tapę turistų traukos objektais. Beveik visoje rajono savivaldybės teritorijoje tinkamos sąlygos poilsiui bei turizmui vystyti. Čia yra 21 piliakalnis, 15 katalikų bažnyčia, kurių dauguma savo amžių skaičiuoja šimtmečiais, gausus kultūros paveldas.