Lazdijų miesto vardas kildinamas nuo upės Lazdijos, ant kurios krantų jis kūrėsi . Manoma, jog prieš 4–6 tūkstančius metų šio krašto teritorijoje jau gyveno žmonės. Nuo neatmenamų laikų čia buvo įsikūrusi baltų gentis, gimininga lietuviams ir prūsams – jotvingiai. Jie vertėsi ariamąja žemdirbyste, žvejojo, medžiojo. Tai, kad šioje teritorijoje gyventa jotvingių, byloja jotvingiški vietovių, upių, ežerų pavadinimai. XII a. antrojoje pusėje juos nukariavo ir išnaikino kryžiuočiai. 1560 m., Lietuvà valdant didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui, buvo paskirtas žemės sklypas miestui prie Lazdijos kurtis. Lazdijai formavosi trijų kelių kryžkelėje, nuo kurios vėliau tolygiai plėtėsi į visas puses. 1597 m. gegužės 17 dienà karalius Zigmantas Vaza Lazdijams suteikė Magdeburgo (miesto) teises. Ši data laikoma miesto gimtadieniu. Dokumente, kuriuo Lazdijams buvo suteikta miesto privilegija, yra nupieštas ir miesto antspaudas – herbas: briedis, o po juos trys raktai raudoname fone. Herbas buvo atkurtas 1994 metais ir nuo to laiko vėl tapo ne tik miesto, bet ir visos rajono savivaldybės, kurios administracinis centras yra Lazdijai, simboliu.
Lazdijų herbas - vienas iš Lazdijų raj. savivaldybės ir Lazdijų miesto heraldikos atributų. Herbo raudoname lauke auksinis briedis, o po juo trys juodi raktai. Briedžio liežuvis raudonas. Lazdijų krašto herbo simbolika neaiški. XVI a. pabaigoje Lazdijų apylinkėse buvo daug briedžių, todėl manoma laukinis žvėris ir pateko į miesto heraldiką. Trys raktai, tai ryšys su Lazdijų savivalda. Kitų miestų ceremoniale dažnai minimi raktai kaip svarbiausios jų savarankiškumo insignijos. Miestų skrynios, kuriose buvo saugomi pinigai, brangenybės, miestams suteiktos privilegijos, kiti svarbūs aktai, buvo užrakinamos dviem arba trimis raktais, kuriuos saugojo vaitas, burmistras, miesto raštininkas. 1597 m. gegužės 17 d. karalius Zigmantas Vaza Lazdijams suteikė Magdeburgo (miesto) teises. Ši data laikoma miesto gimtadieniu. Dokumente, kuriuo Lazdijams buvo suteikta miesto privilegija, yra nupieštas ir miesto antspaudas – herbas: briedis, o po juos trys raktai raudoname fone. 1994 m. liepos 11 d. herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 351. Herbo etalono autorius – dailininkas Arvydas Každailis.
