Salų dvaras žinomas nuo XVI a. Iki XVIII a. jis priklausė Radviloms, tačiau jie čia negyveno. 1776 m. inventoriuje rūmai buvo mediniai ant mūro pamatų ir su dviem rūsiais. 1806 m. gegužės 14 d. dvarą nusipirko Ignotas Marikonis. Marikoniai ir pastatė iki šiol išlikusį dvaro ansamblį.
1855 m. dvarą įsigijo Reinholdas Tyzenhauzas. Jam valdant dvaras buvo kultūros centras, čia vykdavo didelės puotos, buvo įrengtas teatras. Po jo mirties dvarą paveldėjo grafo sesuo, grafienė Pžezdeckienė, kuri, pastačiusi naują bažnyčią, senąją pertvarkė į rūmus.
XIX a. per. Dvare veikė viena pirmųjų Lietuvoje muzikos mokykla-orkestras. Po pirmojo pasaulinio karo dvare buvo įkurta mergaičių namų ūkio mokykla, o 1924 m. dvaras perduotas žemės ūkio mokyklai. Po Antrojo pasaulinio karo čia įkurtas žemės ūkio technikumas.
1977 m. pagal architektų A. Balkaus ir G. Kirdeikienės projektą dvaro ansamblis buvo rekonstruotas ir paskelbtas respublikinės reikšmės architektūros paminklu. Šiuo metu dvare vyksta įvairios šventės, stovyklos, renginiai.
Šiuo metu yra išlikę dvaro rūmai, prievaizdo namas, kumetynas, svirnas-ledainė, pirtis-skalbykla ir didelis parkas. Visą ansamblį galima perskirti į du kompleksus – tai rūmai, bažnyčia, varpinė ir gyvenamasis namas bei ūkiniai pastatai. Ūkiniai pastatai daugiausia yra mūriniai. Dvaro ansamblis yra įvairus, jame yra ir medinė bažnyčia ir dviaukščiai klasicistinia rūmai, kurie, manoma, taip pat yra buvusi bažnyčia, todėl rūmai yra skirtingų aukščių ir sudėtingo plano.
Prie dvaro yra vienas seniausių parkų Lietuvoje. Manoma, kad Radvilų laikais čia buvo miško parkas ir Žvėrynas, o antroje XVIII a. pusėje įveistas didelis vaismedžių sodas. XIX a. vėl buvo atkurtas žvėrynas, pastatytas medžioklės namelis ir įkurtas naujas geometrinio plano parkas, išlikęs iki šių laikų.
Parkas užima 11,8 ha. Nuo rūmų į rytus veda graži 385 metrų ilgio alėja, šalia kurios stovi sena medinė bažnyčia. Abipus rūmų yra du parteriai, ribojami medžių eilėmis.
