Tytuvėnai įsikūrę šiaurės vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, prie kelio Tauragė-Radviliškis, 17 km. į rytus nuo Kelmės. Turi tik daugiau kaip pustrečio tūkstančio gyventojų, tačiau Tytuvėnams suteiktas atskiros seniūnijos statusas, 1956 m. Tytuvėnai paskelbti miestu, turi savo herbą.
Nėra tiksliai aišku, kada atsirado Tytuvėnų gyvenvietė. Vieni šaltiniai teigia, kad jau XIII a. šioje vietovėje stovėjusi pilis, kiti – jog apylinkėse imtą gyventi tik XIV a. pabaigoje. Aišku, kad XVI a. viduryje Tytuvėnuose pastatyta pirmoji bažnyčia, o to paties amžiaus pabaigoje istoriniuose šaltiniuose jau minimas Tytuvėnų miestelis. Nei pirmoji bažnyčia, nei senasis dvaras iki šių dienų neišliko, tačiau Tytuvėnai didžiuojasi XVII a. statytu ir šiuo metu valstybės saugomu Šv. Mergelės Marijos bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansambliu, laikomu vienu gražiausiu baroko paminklų šiaurės rytų Europoje. Kaip miesto amžius, jo pavadinimo kilmė taip pat nėra aiški. Svarstomos kelios teorijos: vienavertus, Tytuvėnai savo vardą galėjo gauti iš Tytuvos (Tytavos) upės, kitavertus, galėjo jį ir pasiskolinti iš čia gyvenusio bajoro Tytuvėno ar Tytavičiaus. Aišku tai, kad iki XIX a. miestas vadinosi Tytavėnais, tačiau vėliau palaipsniui pakeitė savo vardą į dabartinį.
Tytuvėnai ilgą laiką garsėjo kaip kurortinis miestelis. Jį supa trys ežerai – Bridvaišio, Giliaus ir Epušio. Miestas yra Tytuvėnų regioninio parko teritorijoje. Šiuo metu Tytuvėnai žinomi ne tik kaip kurortas, bet ir kaip kultūros bei maldininkų centras: nuo 2004 m. mieste vyksta tarptautinis menų (daugiausia muzikos) festivalis, o rugsėjo mėnesį, per Šilines, vienus iš didžiausių atlaidų Lietuvoje, vyksta piligriminės eitynės keliu Tytuvėnai-Šiluva.
