Švenčionėliai

Švenčionėliai – tai miestas Švenčionių raj. Pro miestą teką upė Žeimena, 20 procentų miesto sudaro želdiniai, todėl čia apsilanko daug Lietuvos turistų. 5,8 kv. km plotą užimančiame mieste gyvena apie 7000 žmonių. Kadangi gyvenvietė yra netoli Švenčionių, tai anksčiau ji buvo vadinama tiesiog Naujaisiais Švenčionimis.

Tiksli miestelio įkūrimo data nežinoma. Seniausias rašytinis dokumentas, susijęs su Švenčionėliais, yra 1686 m. prof. K. Jablonskio paskelbtas Švenčionėlių palivarko inventorius. Iš jo matyti, kad palivarkas priklausė Juodiškio dvarui, kurį valdė Marijona Chrapovickienė, Smolensko kašteliono žmona.

Švenčionėliai išaugo, nutiesus geležinkelio linijas. 1861 m. buvo nutiestas Petrogrado-Varšuvos geležinkelis. 1899 m. nutiestas Lentupio-Panevėžio siaurasis geležinkelis. Nuo tada Švenčionėliai tapo geležinkelių kryžkele. 1880 m. Švenčionėliuose buvo tik 13 sodybų ir 82 gyventojai.

1900 m. miestelis sudegė, bet greitai atsistatė, pradėjo kurtis pramonė.

1907 m. pastatyta medinė bažnyčia, kurioje buvo vertingų aklo skulptoriaus Julijono Daunio medžio darbų. 1908 m. Švenčionėliai gavo parapijos teises.

1920 m. Švenčionėliai gavo miesto teises.

XIX a. gale Švenčionėliuose pradėjo kurtis pramonė. Nuo 1894 m. veikė garvežių remonto dirbtuvės. Pirmojo pasaulinio karo metais pastatyta elektrinė. 1924 m. atidarytas degtukų šiaudelių fabrikas.

Neaplenkė Švenčionėlių ir abu pasauliniai karai, lenkų okupacijos žiaurumai. 1941 m. miške, kitapus Žeimenos, buvo sušaudyta 8 tūkst. žydų tautybės žmonių. Karo metais sunaikinta daug pastatų. Iš Švenčionėlių stoties buvo vežami žmonės į tremtį.

Po karo Švenčionėliai tapo rajono pramonės centru: čia veikė grūdų perdirbimo įmonė, ketaus liejinių gamykla, vaisvandenių gamybos cechas, melioracijos įmonė, plytų gamykla ir t.t.

1951-1959 m. Švenčionėliai buvo rajono centru.

1996 m. kovo 26 d. Prezidento dekretu patvirtintas miesto herbas.

Mieste yra vaikų globos namai. Kultūros centre nuolatos vyksta įvairūs kultūros renginiai, koncertai. Šv. Edvardo katalikų bažnyčią puošia dailės paminklai: skulptūrinė kompozicija, varpas ir antkapinis paminklas. Bažnyčios šventoriuje palaidotas iškilus šio krašto šviesuolis kunigas B. Laurinavičius, pastatytas kryžius „Santa terra“ (Šventoji žemė).