Sasnava - didžiausias miestelis Sasnavos kaimiškojoje seniūnijoje, Marijampolės savivaldybėje; 13 km nuo Marijampolės miesto į šiaurės rytus. Miestelis įsikūręs abipus kelio Marijampolė-Kaunas, taip pat pro Sasnavą nutiestas geležinkelio kelio ruožas Kaunas-Šeštokai, vakarine Sasnavos dalimi teka upė Sasna - dešinysis Šešupės intakas.
Kryžiuočių ordino metraščiuose Sasnos kraštas minimas jau XIV a. Istorikai nustatė, kad apie 1384-1402 m. metraščiuose yra aprašyti keli kryžiuočių keliai, ėję per Sūduvą. Visi jie ėjo per Šešupę ir jos baseiną. Šaltiniuose teigiama, jog neva "reikia devynių tiltų per Šešupę, per Sasną“, norint jas įveikti. Tai - pirmas Sasnos upės, nuo kurios vardo kilęs ir miestelio pavadinimas, paminėjimas.
Kalbininkas K. Būga teigia, jog šie pavadinimai laikytini prūsiškais, jis rašo: "[...]Sasnos (šalies) ir Sasn(i)o (gyventojo) vardo reikšmę išaiškina mums 1303 m. srities pilies vardas Sassenpile [...] Tautvardis sasnis arba sasnas reiškia ,,kiškį, vok. Hase“". Remiantis K. Būgos tyrinėjimais, galime teigti, kad istoriniai šaltiniai dar 1263, 1268 m. mini sritį, vadintą Sasna, buvusią tarp Liubavo ir Galindos, pietvakarinėse senosiose prūsų žemėse.
Dabartinio miestelio vietoje, prie Sasnos, pirmieji gyventojai apsigyveno XVIII amžiaus antrojoje pusėje. Iki Pirmojo pasaulinio karo Sasnava priklausė Kvietiškio valščiui. Po Lenkijos-Lietuvos valstybės trečiojo padalijimo Sasnava, kaip Užnemunės dalis, priklausė Rytų Prūsijai. 1807-1812 m. Sasnava priklausė Prancūzijai, buvo Napoleono imperijos dalis.
1928-1938 m. Sasnavoje pagal architekto E. A. Fryko projektą pastatyta didinga mūrinė mūrinė Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia. Tai - vienas puošniausių sakralinių pastatų Užnemunėje. 1930 metais - pažymint Vytauto Didžiojo paveikslo kelionę per Lietuvą - buvo pasodintas ąžuolas, vienas iš kelių medžių - gamtos paminklų Sasnavoje. Miestelyje yra vidurinė mokykla. Sasnava pasižymi nuostabiu kraštovaizdžiu.
