Puziniškio piliakalnis iškilęs protakos tarp Linkmeno ir Asalnyčio ežero šiauriniame krante. Piliakalnio šlaitai statūs, 10-20 m. aukščio. Iš vakarų pusės jį juosia gynybinio pylimo liekanos. Manoma, kad piliakalnis įrengtas I tūkst. pirmoje pusėje. Į šiaurę nuo piliakalnio yra Asėko ežeras, o į šiaurės rytus telkšo raistas, todėl piliakalnis priešams buvo sunkiai prieinamas.
Ežerų protaka žymi buvusį ledyno pakraštį. Tiltas veda į Salų pusiasalį, kuris yra Šiliniškių gūbrio tęsinys. Šis gūbrys yra ne kas kita, kaip slenkančio ledyno sustumta galinė morena. Tą įrodo ir ypač ryškus dirvožemių skirtumas. Piliakalnio pusėje yra vienas skurdžiausių jaurinių dirvožemių. Todėl ir augalija čia gana skurdi, būdinga pušynui. Kitame krante prasideda karbonatinis priemolis, todėl jame auga vešlus lapuočių miškas.
Nors prie piliakalnio dirvožemis skurdus, tačiau būtent čia auga į Raudonąją knygą įrašyti reliktiniai tundrų augalai - šiaurinės linėjos. Netoliese randama ne mažiau retų laukinių orchidėjų - plačialapių skiautalūpių. Protakoje iš vandens savo geltonas taures kelia lūgnės, o pakraščiai net baltuoja nuo vandens lelijų žiedų. Ant po vandeniu esančių tilto konstrukcijų galima išvysti prisitvirtinusias gėlavandenes pintis - upines durles. Nors jos yra žalios spalvos, tačiau išvaizda labiau primena koralus. Ir iš tiesų tai yra ne augalas, bet koralams giminingas gyvūnas.
