Istorija
Kaunas įsikūręs centrinėje Lietuvos dalyje, Nemuno ir Neries upių santakoje. Kaunas išaugo iš gyvenvietės, kuri pirmą kartą paminėta 1361 m. Norint apsisaugoti nuo kryžiuočių, XIII a. pabaigoje pastatyta mūrinė pilis, kurios liekanos išlikusios iki šiol.
1408 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Kauno miestui suteikė Magdeburgo teises. 1441 m. Hanzoa miestų pirkliai atidarė kontorą. XVI a. pastatyta mokykla, viešoji ligoninė, vaistinė.
1665 m. rusų kariuomenės antpuoliai, 1701 m. švedų žygis į Rusiją, kurio metu buvo siaubiama Lietuvos žemė, 1657 m. ir 1708 m. maro epidemijos, 1731m. ir 1732m. gaisrai Kaunui pridarė labai daug žalos.
1812 m. vyko karas, kurio metu Napoleono armija ties Kaunu kėlėsi per Nemuną. Karo metu miestas buvo nuniokotas net du kartus.
1919 m. rusams užėmus Vilnių, Kaune įsikūrė Valstybės taryba ir Ministrų kabinetas, kitos įstaigos. 1920 m. Vilnių okupavus klastingai, Suvalkų sutartį sulaužiusiai Lenkijai, Kaunas tapo laikinąja sostine ir svarbiausiu Lietuvos miestu. 1920 metais Kaune susirinko Steigiamasis seimas, padėjęs atkurtos valstybės teisinius pagrindus. Nepriklausomybės metais Kaunas stipriai išsiplėtė, padaugėjo gyventojų, suklestėjo pramonė, buvo vystoma daugelis svarbiausių Lietuvos pramonės šakų. Klestėjo statyba, daugelis pastatų buvo pertvarkyta, pastatyta visai naujų labai reikšmingų architektūros paminklų, Aleksotą ir Vilijampolę su Centru jungė tiltai per Nemuną bei Nerį.
1924 m. pradėjo kursuoti autobusai, 1928 m. įrengtas miesto vandentiekis.
Po Antrojo Pasaulinio karo Vilniui susigrąžinus sostinės vardą, Kaunas tapo antruoju pagal dydį ir gyventojų skaičių Lietuvos miestu. Buvo atstatomas karo nuniokotas miestas, bet tuo pat metu sovietiniai okupantai griovė viską, kas siejosi su Lietuvos nepriklausomybe. Vienas iš garsiai nuskambėjusių viešų protestų buvo Romo Kalantos susideginimas 1972 m. Kauno miesto sodelyje priešais Muzikinį teatrą.
1993 m. patvirtintas naujasis Kauno herbas.
Legenda apie Kauną
Vienos medžioklės metu lietuviai į miško tankumyną įvarė Lietuvos girių valdovą - taurą. Nemuno ir Neries santakoje tauras buvo nudurtas. Medžiotojai pastebėjo, kad tarp sumedžioto tauro ragų yra iš medžio šakų sudarytas kryžius. Išsigandę lietuviai paaukojo dievams sudegindami girių karalių. Šioje vietoje dabar įsikūręs Kaunas, o tauras su kryžiumi ant galvos - tai miesto herbas.
Pavadinimo kilmė
Tiksliai niekas nežino, iš kur kilo Kauno pavadinimas. Yra kelios versijos:
Kauno pirminė reikšmė buvo gilus, žemas. Šaknis kaun- kilusi iš indoeuropiečių šaknies kau- (gilus, žemas).
Paskutinė versija yra, kad miesto pavadinimas kilęs nuo pavardės Kaunas, kuri ir dabar pasitaiko. Šią versiją dar 1925 m. pateikė A. Senas. Kas buvo tas Kaunas – nežinia, bet spėjama, kad tai galėjo būti pilies ar tvirtovės valdovas.
Kartais Kauno pavadinimas siejamas su žodžiu Kautis.
Herbas
Apie Kauno herbą leidžia spręsti seniausieji miesto antspaudai. Manoma, kad seniausias antspaudas buvo sukurtas apie 1400 m. Kiek vėliau šį antspaudą pakeitė herbinis antspaudas. Jo centrinę vietą užėmė skydas su pavaizduotu tauru. Įdomiausia, kad tauras buvo pavaizduotas einantis žeme, bet pasuktas vertikaliai. Taip būdavo piešiama dėl paprastos priežasties - vaizduojamas objektas galėdavo būti didesnis.
1492 m. šalia tauro miesto antspaude atsirado ir riteriškasis kryžius.
XVI a. Kauno tauras karalienės Bonos iniciatyva buvo sukilnintas lotynišku šv. Huberto kryžiumi.
XIX a. Kauno herbas keitėsi nuo dvigalvio erelio iki paminklo. Tai įtakojo rusiškoji valdžia.
1935 m. Kauno herbas susigrąžino savo simbolį - taurą. Herbas buvo modifikuotas 1969 ir 1993 m. Taigi, nuo 1993 m. Kaunas turi dabartinį herbą.
