Ladakalnis iškilęs 175 m virš jūros lygio. Saulėtą dieną nuo jo viršūnės matosi 6 ežerai. Rytinėje kalno papėdėje tyvuliuoja Linkmenas ir Asėkas, pietinėje - Alksnas, Alksnaitis, o vakarinėje - Ūkojas ir Pakasas. Ladakalnis bei į šiaurę nusidriekianti, Šiliniškių gūbriu vadinama moreninių kalvų grandinė yra ledynmečio palikimas.
Manoma, kad ant šio kalno buvo aukojamos aukos baltų gyvybės deivei Ladai - Didžiajai Motinai, viso pasaulio gimdytojai. Ladakalnį juosiantys ežerai apipinti legendomis ir padavimais. Viena Alksno ežero įlanka vadinama Mergakumpiu. Pasakojama, kad kaimo merginos bėgo nuo Napaleono karių ir plaukdamos nuskendo šioje įlankoje. O Linkmeno ežere gyveno žaltys Linkmenas, kuriam čia buvo pastatyta didelė šventykla.
Nuo kalno žiūrint į rytus, tarp dviejų ežerų išaugęs vienintelis parke 18 ha ąžuolynas. Jame randamos itin retos augalų rūšys: sibirinis vilkdalgis, europinis burbulis, paprastasis kardelis, vienalapė driežlielė, pievinis plauretis, vyriškoji gegužraibė.
