Tarp Parsvėto ir Parsvėtaičio ežerų pastatytas Dūkšto dvaras - vėlyvojo klasicizmo laikotarpio architektūrinis paminklas. Visą ansamblį sudaro senasis gyvenamasis namas, du akmens mūro ūkiniai pastatai bei arklidės. Šalia dvaro yra Dūkšto piliakalnis. Be dvaro pastato, ne mažesnį įspūdį daro parkas su alėjomis bei dvaro sodas. Įkurtas apie 1862 m. netaisyklingai geometriškai išplanuotas vietinės reikšmės gamtos paminklas supa Dūkšto dvaro sodybą. Į šiaurę nuo rūmų stovi dvaro ūkiniai pastatai: tvartas, ratinė – arklidė, svirnas ir kumetynas. Ūkiniams pastatams būdingi liaudiški motyvai.
Dūkšto dvaras minimas jau nuo XVI a., kai juos valdė kunigaikščiai Giedraičiai, o vėliau – Stabrovskiai. 1573 m. dvarą nupirko didikai Rudaminos ir valdė jį iki 1813 m. Nuo 1813 m. Dūkšte šeimininkavo Beganskiai ir Daugėlos. Įdomus ir tas faktas, kad XIX a. pirmoje pusėje Dūkšto dvare gyveno žymus tų laikų dailininkas, Vilniaus universiteto profesorius Jonas Rustemas. Jis čia ir mirė ir palaidotas dvaro kapinaitėse, čia buvusios bažnyčios šventoriuje. 1901 m. tuometinio dvaro šeimininko Daugėlos dukra Teresė susiruokė su Tomu Zanu (jaunesniuoju). Zanams dvaras priklausė iki Antrojo pasaulinio karo. Puošnūs klasicizmo stiliaus dvaro rūmai ir ūkiniai pastatai (svirnas, ratinė, arklidė, tvartai) ant Parsvėto ežero kranto buvo pastatyti XVIII – XIX a. Juos pradėjo statyti Rudaminos, o baigė Beganskiai. Dvaro ūkiniams pastatams daugiau būdingi liaudiški motyvai. Nuo rūmų atsiveria puiki panorama į šalia esantį ežerą bei gretimas apylinkes. 1939-1944 m. Dūkšto dvare buvo įsikūrusi Žemesnioji žemės ūkio mokykla. 1966 – 1975 m. Dūkšto dvaro ansamblio pastatai buvo daugiau ar mažiau remontuojami pagal Paminklų konservavimo instituto paruoštus projektus. Pokario metais jie buvo paskelbti respublikinės reikšmės architektūros paminklu.