Maniuliškių piliakalnis yra apie 0,5 km į šiaurės vakarus nuo Maniuliškių kaimo. Rasta ženklų, rodančių, kad apie piliakalnį žmonės buvo įsikūrę dar I-ąjį tūkstantmetį prieš Kristų. Pietinėje piliakalnio papėdėje rastos senovinės gyvenvietės liekanos.
Lietuvių legenda sako, kad Maniuliškių piliakalnį supylė švedai 1655 m., norėdami pažymėti savo pergales Lietuvoje. Sakoma, kad piliakalnį kariai supylė savo kepurėmis. Kitos legendos sako, kad piliakalnis - tai žemėmis užpilta Maniuliškių bažnyčia.
Taip pat žmonės kalba, kad greta piliakalnio yra didelis plokščias akmuo, po kuriuo paslėptas lobis. Norint paimti tą lobį, reikia paimti akmenuką nuo to akmens ir nešioti burnoje tris paras nepratariant nė žodžio. Trečios paros vidurnaktį reikia tuo akmenuku pabelsti į plokščia akmenį, tada jis pakils aukštyn ir galėsi pasiimti po juo esančius turtus.
