Kazimieras Vilius Orvidas gimė Gargždelėje 1952 m. rugpjūčio 18 d. Iš tėvo, akmentašio Kazimiero Orvido išmoko apdirbti akmenį ir kurį laiką dirbo antkapinius paminklus. Vėliau kartu su tėvu, kuris rinko akmenis Viliaus darbams, gimtojoje sodyboje pradėjo formuoti muziejų - dvasinį centrą. Jo sukurtos skulptūros puošia ne tik šią ekspoziciją, bet ir įvairias Lietuvos bažnyčias, kapines.
Vilius buvo religingas ir 1989 m. priėmė Lietuvos Mažesniųjų brolių pranciškonų vienuolio įžadus pasirinkdamas brolio Gabrieliaus vardą. Jo sodyba buvo visada atvira likimo nuskriaustiems žmonėms - Vilius neatstumdavo nei vieno, suteikdavo nakvynę ir dvasinę paramą.
Vilius Orvidas memorialinių paminklų kūrimo srityje išryškėjo kaip savito bražo liaudies skulptorius. Jis yra sukūręs įvairių memorialinių paminklų, tačiau jų skulptūrinis dekoras turi tik jam vienam būdingus bruožus. Vilius savitai interpretuoja krikščioniškuosius siužetus ir simbolius. Jo kūriniai pasižymi vientisumu, gebėjimu monumento puošyboje išnaudoti natūraliai susiklosčiusią akmens formą bei jo spalvą. Daugelyje jo sukurtų paminklų ryški plastinių formų disproporcija ir savita dinamika, o grubi tašymo faktūra dar labiau padidina plastikos ekspresyvumą.
